CO2-tai angliarūgštė (anglies dvideginis), tarp mūsų dažniausiai naudojama prisotinti akvariumo vandenį CO2 dujų. Yra du naturalūs būdai prisotinti vandenį CO2. Pirmas būdas-akvariumo fauna. Daugumai žinoma, kad žmogus įkvėpia didesnę dalį O2, nei CO2, tačiau iškvėpiant viskas yra atvirkščiai t.y. jei įkvėpiant O2 kiekis yra 60%, o CO2 40%, tai iškvėpiant O2 bus 40%, o CO2 bus 60%. Su akvariumo fauna yra panašiai. Antras naturalus būdas prisotinti vandenį angliarūgšte yra mielės su cukrumi, kitaip ''broga''. Mielės ''valgo'' cukrų, taip išskirdamos CO2 ir spiritą.
Yra ir nenaturalusis būdas-balioninė CO2 sistema. Norint saugiai naudoti šia sistemą CO2 komplektas tūrėtų atrodyti bent taip:
1.Balionas (atlaikantis bent 100 atmosferų, pageidautina 200)
2. Reduktorius (geriausia su dviem monometrais, vienas rodo vidinį slėgi, kitas darbinį. Antrasis turėtų būti kuo tikslesnis)
3. Adatinis vožtuvas, arba kitaip tariant tiesiog čiaupas
4.Reaktorius/difuzorius
Žinoma yra dar nemažai papildomos įrangos, tačiau pirmai CO2 sistemai šių keturių dalių turėtų užtekti. Balionai yra užpildomi suskystinta angliarūgšte (CO2). Pildant balioną butinai turite pasakyti pildančiam žmogui (jei pildote ne jūs) kokia bus maksimali aplinkos temperatūra, nes nuo jos priklauso slėgis balione. Jei pripildysite per daug CO2 ir laikysite šiltesnėje nei numatyta temperatūroje, dujos plėsis, ko pasekoje kils slėgis ir balionas gali sprogti. Žinoma turbūd daugelis norėtų sužinoti (jei nežinote aišku) ką būtent duoda CO2 akvariume. Žinoma dar iš fizikos ir biologijos turėtumėt atsimint, kad tarp floros ir faunos vyksta mainai t.y. augalai duoda O2 gyvūnams, kurių iškvėptą CO2 sugeria patys. Taigi tas pats vyksta ir akvariume. Taigi kaip supratote nuo Co2 greičiau auga augalai ir vyksta CO2 irO2 mainai. Tiesa, augalai kartu su O2 išskiria ir galutinį produktą-gliukozę, ko pasekoje susidaro plėvelė vandens paviršiuje.
Yra toks posakis-kas per daug tas nesveika, taip pat ir su CO2 akvariume, angliarūgštė iš esmės yra nuopdinga akvariumo faunai, tačiau leidžiant ją su protu jokių nesusipratimų netūrėtų kilti. Rekomenduojamas optimalus CO2 kiekis 1b/s (burbuliukai per sekundę) žinoma reikia matuoti ne burbuliukus iš difuzoriaus/reaktoriaus o tiesiog iš žarnelės (yra pirkt spec. burbulų skaičiuotuvų. Vis dėlto vien paleidus CO2 nesitikėkite kažko stebuklingo, viskas turi būti subalansuota t.y. kuo didesnis apšvietimas, tuo daugiau reikia CO2 ir tuo daugiau reikia trašų ir atvirkščiai.
Manau šis straipsnis jums padėjo suvokti kas tai yra CO2, kokiu tikslu ji naudojama ir kokios gali būti pasėkmės neteisingai naudojant Co2 balioninę sistemą.

Daugelis žmonių klausia kaip tai padaryti. Ogi nusipirkot akvariumą ir norite jį įrengti.
Pirmiausia jums reikės: susirasti tinkamą vietą , filtro,šildytuvo,termometro,grunto,akvariuminių lempų,oro kompresoriaus (jei jo nėra vandens filtre), įvairios dekoracijos ir gyvų arba ne akvariumo augalų.
Akvariumo įrengimas prasideda nuo grunto pasirinkimo, labiau patariama pirkti tamsesnį gruntą, nes prie šviesaus grunto žuvys būna neramios ir baikščios, grunto turėtų būti 5cm aukščio, kad galėtų šakotis žolių šaknys.
Antrą jums reikės apšvietimo, nes saulės spinduliai skatina dumblių augimą. Akvariume lempos reikalingos ne tik žuvims, jos skatina augalų augimą, patariama HQL lempos.
Trečią jums reikės šildytuvo, nes žuvų rūšys dažniau yra atogražų, tad joms būdinags šiltas klimatas. Tad joms dar būtinas termometras žiūrėti kada nukrenta temperatūra ir panašiai, nes kiekviena žuvis gyvena tam tikroje temperatūroje. pagrindinė akvariumo temperatūra turėtų būti +25ºC.
Ketvirtą jums reikės filtro, filtras reikalingas visiems akvariumo nešvarumams mažinti,skaidrinti vandenį,dėl pačių žuvų. Filtrą būtina valyti, filtro kempinės niekad nevalykite po tekančiu vandeniu, nes sunaikinsite visas akvariumo naudingas bakterijas.
Penktą jums reikės susodinti augalus bei sudėlioti dekoracijos, o tai jau kiekvieno skoniui. Dažnas klausimas kuriuos augalus yra geriau sodinti, aišku, kad tikrus, nes augalams gaunant daug šviesos jie grynina vandenį,sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Kiekvienas augalas yra skirtingas , prieš sodindami supilkite tinkamą aukštį grunto, kad augalas greičiau įsikibtų į gruntą.
Paskutinis žingsnis liko supilti vandenį, o jį taipogi reikia žinoti kaip. Vandenį galima pilti iš vandentiekio, prie šio vandens žuvys prisitaiko, bet reikia žinoti ar jis nėra gausus chlorkalkių, nes ši medžiaga yra nuodinga žuvytėms. Chlorą pašalinti galite pašalinti leidę akvariumo vandenį pastovėti 1-2 dienas be žuvų. Beje vandenį supilti pilkite šoninių stiklų, kad nesukiltu akmenukai ir nesugadintu visko ką padarėte. Jei taip viską padarysite tada viskas bus gerai ir turėsite gražų akvariumą.

Svarstyti žuvų pavadinimai

Terminologijos pakomisė kartu su Žuvininkystės departamento atstove E. Bukiene ir mokslininkais doc. dr. E. Bukelskiu (Vilniaus universitetas) ir dr. G. Vaitoniu (VU Ekologijos institutas) svarstė žuvų pavadinimus (siūlymus teikė Žuvininkystės departamentas ir E. Bukelskis). Įvardytos kelios lietuviško pavadinimo neturėjusios žuvys, taip pat sutarta keisti kai kuriuos J. Virbicko sudarytame „Žuvų pavadinimų žodyne" (2005) pateiktus žuvų pavadinimus.

Nutarta teikti:
Allocyttus niger – juodoji jautakė saulažuvė;
Cynoglossus lingua – ilgaliežuvis (= ilgasis) jūrų liežuvis;
Clarias gariepinus – afrikinis klarijas = afrikinis šamas plėšikas;
Eupallasella (sin. Phoxinus) percnurus – mandžiūrinė (= ežerinė) rainė;
Lepidocybium – tamsiosios gyvatinės skumbrės = riebžuvės;
Lepidocybium flavobrunneum – pilkoji taukinė skumbrė = geltondryžė riebžuvė;
Macruronus novaezelandiae – melsvanugarė (= melsvoji) ilgauodegė menkė;
Merluccius gayi peruanus – Peru jūrinė lydeka;
Oreochromis andersonii – tridėmė tilapija;
Oreochromis aureus – auksaspalvė (= auksinė) tilapija;
Oreochromis niloticus niloticus – nilinė tilapija;
Oreochromis placidus placidus – švelnioji (= juodoji) tilapija;
Parupeneus heptacanthus – raudonoji barzdotė;
Perccotus glenii – nuodėgulinis grundalas = nuodėgulis;
Pleuronectes platessa baltica – Baltijos jūros (= Baltijos) plekšnė;
Pollachius virens – amerikinis polakas = ledjūrio menkė;
Salmo trutta fario – margasis upėtakis;
Salvelinus alpinus – arktinė palija = alpinė šalvis;
Salvelinus fontinalis –amerikinė palija = upokšninė šalvis;
Sebastes oculatus – didžiaakis jūrinis ešerys;
Seriolella porosa – šiurkštusis (= baikštusis) slapukas;
Seriolella punctata – dėmėtasis slapukas;
Sparodon– sidabriniai sparai = sidabriniai jūriniai karosai;
Sparodon durbanensis– sidabrinis sparas = sidabrinis jūrinis karosas;
Sparus – paprastieji sparai = dorados;
Sparus auratus – auksaspalvis sparas = auksaspalvė dorada;
Sparus coeruleostictus – dryžasis sparas = melsvadėmė dorada;
Spinachia spinachia – penkiolikaspyglė (= jūrinė) dyglė;
Tilapia rendalli – raudonpilvė tilapija;
Tilapia sparrmanii – juostuotoji tilapija.

Parengė Alvydas Umbrasas

Paimta iš www.vlkk.lt